Ištuštėjo mano mintys
Rudenio laukuos,
Pasiklydo jos, ištirpo
Praeities rūkuos.

Nušalnojo mano mintys
Rudenio šalnom.
Suspindėjo, suliepsnojo
Nerimo spalvom.

Užgesino jas sužvarbęs
Rudenio lietus.
Pakvietė keliaut su paukščiais
Ilgesio dangus.

Susigundė mano mintys
Rudeniu išskristi.
Pažadėjo pas mane
Pavasariu sugrįžti.

Palikau per ilgą žiemą
Be savų minčių.
Nežinau, nesuprantu,
Kas, kur aš esu.

Gal - žolelė po sniegu,
Ar žuvelė po ledu...
Nežinau, nesuprantu -
Miegu ar gyvenu.