Nusinešė lapkričio vėjas
Rudens dovanotas spalvas,
Tik eglių, pušų pagailėjo,
Paliko žaliuoti kol kas.
Ei, vėjau, nenuorama vėjau,
Kodėl gi tu mus pamiršai?
Mums laikas sidabro prisėjo,
Paimk, pasipuoški baltai.
Jei nunešei degantį auksą,
Nusinešk ir sidabrą plaukų,
Palaukėj šerkšnu teišplaukia
Jis ant smilgų šluotelių pilkų.
Paliksim pavasario laukti,
Ankstyviausio gegutės „ku kū“,
Taip norėtųsi sau prisišaukti
Metų daug ir visų žydinčių.
Dar norėtųs rymoti prie liepos,
Kai pražydus kvepės medumi,
Vakarėjant, griežlelei užgriežus,
Pasijusti, lyg būtum jauni.
Ei, vėjau, nenuorama vėjau,
Kodėl gi tu mus pamiršai?
Mums laikas sidabro prisėjo,
Paimk, pasipuoški baltai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-11-16 00:23:11
Jausmai perpinti gamta - tai taip puikiai skrobliška.
Vartotojas (-a): titanas
Sukurta: 2010-11-15 22:41:27
skamba klasiškai. Visom prasmėm.
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-11-15 18:17:59
Metų laikų kaita miške, gamtoje........ pritariu kitiems komentarams, eilėraštis tiesiog puikus :) į mėgstamiausius
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2010-11-15 14:51:27
Labai sklandus ir dainingas tekstas, tikrai vertas persikūnyti į dainą.Azarui pritariu.
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2010-11-15 12:21:33
Labai jauku ir jautru, (bet kodėl ne į dainos konkursą?)
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-11-15 12:00:35
Jei nunešei degantį auksą,
Nusinešk ir sidabrą plaukų,
Nostalgiškos mintys jaunystei, pavasariui apsilanko, rudeniui įsisukus... :)
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-11-15 11:25:28
ėch tos žaliaskarės... jei nenunešė vėjas spalvų - tai tegu nors pasiaučia šakose, sidabrą pažarsto...
gražu, gražu ir dar kartą :)