Santrauka:
Nuostabiausia, pravėrus langą, išgirsti tokį nuoširdų žalmargių \"labas\".
Žvilgsnis -
veriantis,
rudenėjančią
sielą, šaltas;
man nejauku,
nes paryčiais
už paslapčia
nuskintas liepos
žvaigždes.
Žvilgsnis,
mėlynų akių,
apsemti vyšnių
sodai,
tiesa,
žiedų nesurinkau
juos pasiglemžė
rūkas, atsėlinęs
iš ančių
ežero
tokio ežero,
kuriame regėjau
žalmarges,
tylinčias ir baugias,
bevogdamas liepą,
sučiuptas
mėlynų akių
užmiršau pasodinti
lotosą danguje...
... Tylinčias ir baugias ...
žalmargės skendėjo
žieduose,
giliose, mėlynose akyse nuskendau
kaip vagis, palietęs
medumi aptaškytą,
(be)žvaigždę liepą...
... Tylinčias ir baugias...
It sielvartas
išdžiovintas liūtyje,
išmainytas ir vėl
paliktas
raudonoje
pievoje
kitą liepą
atsimerk
nepamiršk
arbatą
gurkšnoju
su medumi
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-11-10 18:52:29
Paslaptingai, gal netgi jausmingai..... man patiko šis eksperimentas :)
Vartotojas (-a): jane doe
Sukurta: 2010-11-10 15:26:31
tyliai ir jautriai. augate
Anonimas
Sukurta: 2010-11-09 23:16:35
puiku, kaip grandinėlė viena detalė skoningai segama į kitą. tik šitoj vietoj, sakyčiau linksnis šlubuoja
"man nejauku,
nes paryčiais
už paslapčia
nuskintas liepos
žvaigždes."
bet aš neekspertas, gal taip ir teisingai, o aš tik nepagavau minties
Vartotojas (-a): Beprotybė
Sukurta: 2010-11-09 21:03:22
Nežinau Arminai,bet tikrai esi įsimylėjęs. Būtį ar nebūtį,liepas ar arbatą. Alsuoja susižavėjimu>