Santrauka:
...gal kas pagalvos, kad nieko naujo...jūra irgi banguoja ir šniokščia, kaip ir seniau...ir vis džiaugiamės ja...
Tu taip švelnus prisilieti prie saulės
Ir ji nublanksta Tavo šviesoje.
Tik Tu šypsaisi , Meilę dovanoji,-
Ir darganoj, ir vėjy saugoji mane.
.......................................................
Man gėda vis kalbėti apie meilę,
Kai tiek aplinkui skausmo ir bėdų.
Pasmerks žinau, bet tai ne mano valioj,
Dainuoti širdimi - tavim gyvent tiktai galiu...
Žinau, juokinga,- kai jaunystė baigės,
Lakstyt su vėju ir paukščiu plazdent.
Sparnai nušiurę, lapais glėbin sklendžia.
Na ir tegul - su saule negyvent.
Pradings ir tie nušiurę, vienadieniai,
Liks bildesys grumstų, o taip aplink gražu...
Tik gali būt daugiau už gėdą - graužatis apėmus,
Mums buvo duota daug - tik buvo imti nedrąsu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-11-10 00:02:35
Apie meilę tik ir kalbėti,kai mūsų nebus, mums jos jau nebereiks.Juk tai pats nuostabiausias jausmas, nesvarbu kiek tau metų. Tai skrydis, tai šviesa, tai tokie jausmai...
Anonimas
Sukurta: 2010-11-09 22:31:56
Labai gražiai sudėliotos mintys. Pabaiga tiesiog puiki.Ačiū. Į mėgstam.
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2010-11-09 15:46:04
kuklumas kartais ne į naudą...
:)
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2010-11-09 15:09:00
negali but geda nei kalbet apie meile,nei dalintis meile,tai pats tyriausias zmogiskas jausmas:)
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2010-11-09 12:04:09
Pritariu Kapsei
Gerai išdėstyti tyri jausmai,juk meilė nugali viską-ji ir pakelia, ir parklupdo tiek fiziškai, tiek morališkai.
Drąsiai imkit.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-11-09 11:28:21
Išdrįskime imti viską, ką gražaus gyvenimas duoda. Dažnai dėl šventos ramybės mes praeiname pro savo laimę.