Tu taip švelnus prisilieti prie saulės
Ir ji nublanksta Tavo šviesoje.
Tik Tu šypsaisi , Meilę dovanoji,-
Ir darganoj, ir vėjy saugoji mane.
.......................................................
Man gėda vis kalbėti apie meilę,
Kai tiek aplinkui skausmo ir bėdų.
Pasmerks žinau, bet tai ne mano valioj,
Dainuoti širdimi - tavim gyvent tiktai galiu...
Žinau, juokinga,- kai jaunystė baigės,
Lakstyt su vėju ir paukščiu  plazdent.
Sparnai nušiurę, lapais glėbin sklendžia.
Na ir tegul - su saule  negyvent.
Pradings ir tie nušiurę, vienadieniai,
Liks bildesys grumstų, o taip aplink gražu...
Tik gali būt daugiau už gėdą - graužatis apėmus,
Mums buvo duota daug - tik buvo imti nedrąsu.