Pilnos akių
suklerusių kėdžių
pilnos gyvenimo
rūdžių
ir dėmės
skalaujančios trūkį
pilnos tuštumos
organinį dusulį slepia
ir burnos
molinės dvasios karių
šnabždesių
sklidinos urnos.
krentu
taškuotoj erdvėj
žarijų pašvaistė
ir tyla
garsiniai keliai
nutiesti į dugną
įsiveja
pakyla
paralelis šypsnis.
Pilnos akių
suklerusių kėdžių
pilnos gyvenimo
urnos stikle
paliesdamos švytintį akmenį
suodinos rankos
išplešia širdį.
Myliu.
Žodis subyra
paslėpdamas žvilgsnius
ir juoko gaidas
sudyla
cikliškai virsdamas
pamirštos realybės dvasia
kalinti kuri
blaško kūnišką dulkę
urnos kampuotam dugne.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-11-09 16:25:52
Pabandykite perskaityti balsu - ritmas trūkčiojantis, kapotas, vietomis sunku jausti, kur turi būti kirčiuotas žodis. Tačiau labai gražios metaforos, originali išraiška, įdomi mintis. Man patiko emocija, trukdė forma. Linkiu sėkmės ir žaviuosi originaliais blyksniais.
Anonimas
Sukurta: 2010-11-09 15:23:24
"organinį dusulį" - kas tatai?
Vartotojas (-a): jane doe
Sukurta: 2010-11-09 12:38:13
"kalinti kuri
blaško kūnišką dulkę
urnos kampuotam dugne." - labiausiai.
ir šiaip visas kūrinukas turi savy jėgos ir pasakojimo