Ant tilto tąsyk tu upei
ne man sakei kad bijai
kartais būti visai vienas
tai kodėl aš kodėl ne upė
atvėso nuo išgąsčio kodėl
patvino artyn kad nuplautų
viską kas slegia ir kodėl man
dabar taip baisu taip negera
darosi nuo springstančių srovių
upės dugne įsisuka įsisuka jos
gelia ties smilkiniais dar sapnuos
kai pabudus nepakenčiu gulinėt
tik sūkuriais artėju prie jungiklių
dar ir dabar visur plieskia šviesos
ir garsiai grojanti muzika nuveja
visas juodas susisukusias gyvastis
už kurių kliūnu bet bijau pasižiūrėt
ir veidrodžiai kur akyse tos pačios
juodos gyvastys ir sapnų likučiai
----
aš net nuo dugno savyje surinkau
paskutinius likusius žodžius ir kartoju
juos kaip virpančią maldą nes tik tada
darosi šviesu ramu ir saugu užmigti
tai taip aš gyvenu.
o kaip tau sekasi?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): jane doe
Sukurta: 2010-11-10 15:41:39
"aš net nuo dugno savyje surinkau
paskutinius likusius žodžius" - savotiškai atviriausia vieta eiliuje :)
Anonimas
Sukurta: 2010-11-08 22:02:55
Priešpaskutinės keturios eilutės man itin ryškios. aš net nuo dugno savyje surinkau...
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2010-11-08 21:01:01
svarus darbas :)
yra ką skaityti :)
Vartotojas (-a): Urtė
Sukurta: 2010-11-08 20:59:43
keista kad išrašytas chaosas tampa sodrumu: ) toks perėjimas ir sieloje pasidarė...
Vartotojas (-a): Rykštė
Sukurta: 2010-11-08 20:57:44
Ak, koks jausmingas monologas. Bet jausmingas gerąja prasme. Toks...hmmm.. sodriai, kaip sakė Kaukas.
Tik pavadinimą reikia tvarkyti. Vienos kabutės? Kur tarpai po taško? Kodėl ne pilnas žodis? Žodžiu, čia dar sutvarkyčiau.
Vartotojas (-a): Urtė
Sukurta: 2010-11-08 20:19:14
ai. dar,tiesa,padeda rašymas.