Paslaptis

Manęs neklausk - vis tiek nepasakysiu,
Paklauski vėjo, gal jis pakuždės.
Tą paslaptį aš amžinai laikysiu
Paslėpusi kertelėje širdies.

Tik aš žinosiu kaip širdis sušyla,
Sugavus tavo žvilgsnį minioje.
Kiek daug svajonių, kiek minčių man kyla,
Kokia laiminga aš jaučiuos joje.

Galbūt, kada nors, tu ir pats suprasi,
Supynęs ilgesį gija vilties,
Galbūt, sukaupęs visą savo drąsą
Man pasakysi kaip manęs ilgies.  

Todėl neklausk - pirma neatsiversiu.
Tenoriu tik išlikti savimi.
Aš tavo žvilgsnį širdimi sugersiu,
Apglėbus savo meilę viltimi.
pabiruogė

2010-11-08 12:09:43

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2012-12-20 21:50:25

labai grazus eilerastis

Vartotojas (-a): Pilvotukas

Sukurta: 2010-11-08 23:22:00

Vėjas niekadėjas
Paslaptį pasėjo.

Anonimas

Sukurta: 2010-11-08 22:09:46

Dainuojasi man skaitant šias viltingas eilutes.

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2010-11-08 21:39:03

Nuostabios, šiltos, švelnios eilės...skambėtų ir kaip daina

Vartotojas (-a): Liusija

Sukurta: 2010-11-08 20:44:18

Pritariu Kaip saulei, man taip pat labai patiko.... ilgesinga, nuoširdu..... tiesiog sužavėjo

Anonimas

Sukurta: 2010-11-08 16:46:26

O man patiko, netgi labai... Eilėraščio minčių dėstymas taip "įtraukė", kad gramatinės klaidos patapo visai nereikšmingomis...

Vartotojas (-a): Maja

Sukurta: 2010-11-08 15:46:47

"suprĄsi - suprAsi" vertėtų atkreipti dėmesį į klaidas.

Vartotojas (-a): Maja

Sukurta: 2010-11-08 15:44:29

Iš sekcijos "myliu noriu negaliu". Užkliuvo "kIla - kYla", "drasa - drąsą", "Įlgesį - Ilgesį". Keista girdėti, kad minioje jaučiatės laiminga. Eiliavimas klasikinis, idėja klasikinė, jungtys klasikinės... Na, jei atvirai man nelabai patiko. Norėtųsi modernizmo properšų.

Vartotojas (-a): Liepsnelė

Sukurta: 2010-11-08 12:11:45

Aš tavo žvilgsnį širdimi sugersiu,
Apglėbus savo meilę viltimi//
sužavėta :)