Santrauka:
.....................
Mūsų rudenys teka į dirbtinas ašarų jūras,
Suformuodami gulinčių lapų dusinimo garsą –
Tarsi liūdesio muzika ūkanų vėjuose kurias,
Išskanduodama slogų pakrančių verkšlenimo maršą.
Aš tave praradau, kai pavasaris rengėsi puotai,
Kai žaismingai į saulę lingavo žolynų galvutės:
Per gaivinantį lietų nutrūko daina sustyguota
Ir neleido dangus tau per džiūgesio metą pabūti –
Aš smaigstau žvakutes į parudusią rudenio žemę
Ir sakau tylią maldą kasmečio gimtadienio proga,
Tu tapai panašus į nematomą vargšą benamį –
Mano dovanos vaško lelijom per kryžių nubėga.....
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-11-07 22:22:01
gražu.
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2010-11-07 20:30:26
Toks tikras ir nuoširdus
Vartotojas (-a): cedele9871
Sukurta: 2010-11-07 19:14:11
Toks įsiūbuojantis, grauduliu drebantis.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-11-07 19:11:51
Ilgesingai, su susipynusia nuoskauda giliai širdyje.Kažkodėl užliejo ramybė.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-11-07 19:10:12
Puiki ypač paskutinė eilutė. Bet nenorėčiau tokių dovanų... :(