Ilgėja saulės šešėlis,
Vis žemiau žeme ji rieda.
Nykus šaltis visagalis
Dairosi savos karietos.
Rūkuose paskendęs kaimas,
Kelias vingiuotas tarp klevų.
Čia liepos meduota laime
Šlama, dalinas gerumu.
Klevo sėkla, kaip sukutis
Sukasi tarp vėjo pirštų.
Plyšta lapas paskutinis,
Grožį prarasdamas niršta.
Džiaugsmas ir liūdesys kartu...
Dar ežeras nenurimęs,
Nenori jis klotis ledu,
Banguoja ir dairos arimais.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-11-11 12:53:23
,,Čia liepos meduota laime
Šlama, dalinas gerumu." ...ir Daumantas dalina gerumą :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-11-05 22:58:07
Šaunuolis. Mane kaskart stebini - gražūs vaizdai, tikrai nevaikiškai. Kad maniškis kerėpla taip rašytų... Na, juk galima pasvajoti.
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-11-05 22:01:26
Paliko įspūdį, gražiai apie artėjančią žiemą :)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-11-05 18:16:59
Visai neblogai nuskambėjo.Įdomiai - "čia liepos meduota laime šlama, dalinas gerumu.", "Sukutis sukasi tarp vėjo pirštų", "dar ežeras nenurimęs...banguoja ir dairos arimais".Patiko kalbėjimas.
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2010-11-05 16:44:02
Graži paskutinė mintis, kad ežaras banguoja ir dairos arimais.
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2010-11-05 15:20:51
Gražus rudenio laikimas, tik vertėtų dar sklandžiau sudėliot žodžius. Sekmės, nes tu gali.