Santrauka:
Viskas greit praeina ir lieka tik prisiminimai...
Kiekvienas išsikyrimas – naujo susitikimo pradžia.
Mes visi judam užburtu ratu,
Ieškodami vietų, kur buvom laimingi...
Kartais, prasilenkdami su praeitim,
Nebeprisimenam, nepaspaudžiam rankų...
Po truputį geriausi draugai tampa svetimi...
Laikas greitai bėga, ir mes pamirštam
Geriausias vaikystėj praleistas dienas.
Kartais aš noriu aplenkti laiką,
Jog atsisukus atgal, įvertinčiau tai, kas dar bus.
Prisiminus akimirkas, tyliai galiu užmerkt akis...
Tuomet lai plaka širdis, o lūpos tyli –
Lai nieko nesako...
Naujos dienos kas rytą suras tekančią saulę
Ir su beprotiška aistra kurs naują ateitį...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
:
Sukurta: 2005-03-24 14:25:47
Paprastos mintys - deja poezija nekvepia... o gaila.
:
Sukurta: 2005-03-24 12:40:35
Filosofavimas ir dar nelabai aukštas ir tiek ;)
Vartotojas (-a): jovaras
Sukurta: 2005-03-24 09:53:30
liūdnas toks eilėraštukas.
Vartotojas (-a): Tina Rein
Sukurta: 2005-03-24 07:49:02
Teiginiai ir tiek...
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2005-03-24 07:07:24
liūdna, kada geriausi draugai tampa svetimi. Bet į jų vietą ateina nauji.
Ateitis aistringai kursis. ;) Optimizmas yra gerai ;