Rudeny gamta
darosi visai kita-
laukus nudažo aukso spalvos,
pilkėja pievų žaluma,
miškuoss- visa spalvų gama.

Dulkia visą mielą dieną.
Merkia dargana kiaurai
ir į kaulus gėlą varo.
Oi,tie rudenio orai-
nežada jie nieko gero,
tuoj užpuls sloga
ar kita kokia liga...

Jau ir pašalas naktim svečiuojas,
nenori trauktis iš laukų,-
įspraudęs žemėn savo kojas,
balas aptraukia leduku.
Lapkrity medžiai trapūs.
Plevena nuo vėjo lyg žvakės.
Ir leidžiasi paskutinis lapas
į delną. Kaip mirus plaštakė...

Bet neliūdėkim,kad nyksta grožys,
juk ruduo visą derlių parodo.
Tad ačiū rudenėliui ir Dievuliui,
už visa tai, ką šiandien turim.