Netikėki, širdie.
Netikėk, kad užgęsta žvaigždė,
Krisdama iš aukštybių į žemę.
Netikėk. Tu juk mano, viltie,
Ir šis blyksnis likimą man lemia.
Su manim vėl tyli atmintis.
Su manim tas spalvotas pasaulis.
Saule šviečia juoda vėl naktis
Ir ištirpsta begėdė apgaulė.
Netikėki, širdie, tu žinai,
Kad be blogio gyvena dar gėris,
Aš tikiu, tu tikrai nemanai,
Kad išnyksiu, duris tas užvėrus...
Aš keliausiu šviesa vėl naktin,
Tau žibėsiu ir rodysiu kelią.
O išaušus, nueisiu tolyn,
Su tavim vėl praleidus naktelę.
O paskui, aš nukrisiu į žemę,
maldai ištiestus tavo delnus...
Kad sakytum, likimas man lemia,
Mane laimina šventas dangus.
spika
2010-11-04 00:10:52
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-11-04 15:46:21
belieka sukurt melodiją ir paleist dainą nuo lūpų ir iš širdies :)
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-11-04 13:27:20
Aš keliausiu šviesa vėl naktin,
Tau žibėsiu ir rodysiu kelią.
O išaušus, nueisiu tolyn,
Su tavim vėl praleidus naktelę.
Puikus tekstas...
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-11-04 11:01:36
Graži daina...
Anonimas
Sukurta: 2010-11-04 08:39:12
Taupiai subalansuota pagrindinė mintis. Gražus, dainingas ir svarus tekstas. Patiko.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-11-04 00:37:53
:) gražu, nors ir ilgesingai liūdna...melodijos ypatingos reikėtų, labai vaiskios...pasiimsiu :) ...patiko
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-11-04 00:36:11
Tikiu, jog taip ir bus. Gal mažiau tikiu tuo šventumu, bet noriu tikėti amžinybe.