ragiu beržų katras degina rudenia pilkumų
ragiu pievas nustekentas čiesa
linguoja svaja debesin nusipūtus
un žemes išlyta nustapijus balaj
i vis mirguliuoja vis mirguliuoja
un dugna žadziu pasakytu
giliau nenukrismia aukšciau nepakilsmia
cik žemės kupsteliu apsisamsmia
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2010-11-04 19:38:13
giliau nenukrismia aukšciau nepakilsmia
a narėtūs :)
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-11-04 15:40:27
ažsiversmia ir žalia žola užžaliuosmia :)
liuks!
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2010-11-04 09:48:32
,nu rudeny tikrai pievas nustakentas česą-paporinta taikliai. Ir pabaiga liuks.
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2010-11-04 09:31:39
Gražiai suragėta.
Anonimas
Sukurta: 2010-11-04 08:31:04
Liūdnai gražus. Giliau nenukrismia auksčiau nepakilsmia... Tarmė glosto vaizduotę.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-11-04 00:47:37
oi ne pesimistinis, tik ramus, švelnus...labai patiko
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-11-04 00:33:29
Oi, koks pesimistinis regėjimas :( O tai, ką, tau net atkapiui artimieji pagailės?
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-11-04 00:25:19
Gražiai nupiešėt rudenį ir pasakytas žodis teisingas- tik žemės kupsteliu pavirsim.O nesinori dar.dar norisi matyti gražų, spalvotą rudenį ir žydintį pavasarį.