ragiu beržų katras degina rudenia pilkumų

ragiu pievas nustekentas čiesa

linguoja svaja debesin nusipūtus

un žemes išlyta nustapijus balaj

i vis mirguliuoja vis mirguliuoja

un dugna žadziu pasakytu

giliau nenukrismia aukšciau nepakilsmia

cik žemės kupsteliu apsisamsmia