Santrauka:
Kažkiek sūrios autoironijos.Sako, kad senstanti moteris atsiduoda nešviežia žuvimi...
Ak, pasūdyk mane tartum silkę,
Kai gyvenimas tampa per prėskas.
Kuo labiau žmogų gniaužia ir tildo,
Tuo greičiau atsiranda poetas.
Šiūptelk žiupsnį į atvirą žaizdą,
Į seniai užpūliavusią votį -
Privalu susivokt, kada žaidžiam,
O kai fakelu gebam liepsnoti.
Nesvarstyk - ar aš staugsiu, ar rėksiu
Iš užplūdusio skausmo ar pykčio -
Tai tik būdas žiaurus neatvėsti,
Kada laikrodis finišą tiksi.
Mes nešiosim vienintelę tiesą -
Kaip išsėmėm kartu pūdą druskos,
Nes glamonės per naktį išblėso,
O po to velnias žino, ko trūko.
Ak, pasūdyk mane tartum silkę,
Nes apkarto glamonių miražai.
Vien todėl dar galėčiau pamilti,
Kad man druskos nebuvo per maža.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-11-04 00:17:33
Linksmai ir kartu su cinkeliu pamąstymams.
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2010-11-03 21:55:31
pasijuokiau ir susimąsčiau :))
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-11-03 21:33:53
Įdomiai, gerai sugalvojot.Juk tikrai- druskos trūksta..Geras.
Anonimas
Sukurta: 2010-11-03 20:21:27
Gana ironiškai ir įtaigiai. Įdomios metaforos. Turi šarmo.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-11-03 18:53:20
sūdytas ilgiau išsilaiko :)) ... bet kas saldžiai mėgsta: nelimpa :) ...gerai sugalvojot, ta silkė prajuokino
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-11-03 18:02:04
Druskos reikia, be jos - viskas genda...
Anonimas
Sukurta: 2010-11-03 16:18:59
Apie silkę,
:)