susitinkam kaskart netikėtai –
jūros vandenį skiriant irklu ar matuojam
suoliuką troleibuso stotelėj tu sakai
išėjau ne pro ten ir guminiai kojas
vis spaudžia abu dešini gėlėmis
vasarą šaukia o už lango gęsta
ruduo žvakėj galvą panėręs
jau seniai neužuodžiu tavo gėlių
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-11-15 13:28:46
Goda taip puikiai nusakiusi, kad sunku ir kitaip...
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2010-11-09 15:43:57
tikras toks...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2010-11-09 12:37:19
susitinkam kaskart netikėtai –
jūros vandenį skiriant irklu... Atrodo, netikėtai didingai stichiškai įkvėpta mintis, toliau su kiekviena eilute vis plukdo gilyn, irgi tarsi gaivališkai pasiduodant, į naujas asociacijas, nutolusius prisiminimus, kurie gal lieka kaip ženklai... nostalgiškos mintys.
už lango gęsta
ruduo žvakėj galvą panėręs > labai gražiai vaizdingai sugrįžtama į realybę.
Kažkas naujo šiose Autorės eilėse:)
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2010-11-04 20:49:43
ruduo žvakėj galvą panėręs...
su ryškiomis datalėmis, lyg grafika.
Anonimas
Sukurta: 2010-11-03 16:21:31
Būtų gerulis, jei prie -, būtų kabliukai,,,,....
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-11-03 12:03:29
,, gęsta
ruduo žvakėj galvą panėręs" ... vien tik šie žodžiai jau labai svarūs, o dar tas,, matuojam suoliuką" ...
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2010-11-03 11:35:14
Netikėtas tikrai:))
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2010-11-03 11:21:14
šaunus, betarpiškas, gal nerašyčiau žodelio"tu" :)
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2010-11-03 11:00:30
Labai daug netikėtumų...