tolimi
susitinkam kaskart netikėtai –
jūros vandenį skiriant irklu ar matuojam
suoliuką troleibuso stotelėj tu sakai
išėjau ne pro ten ir guminiai kojas
vis spaudžia abu dešini gėlėmis
vasarą šaukia o už lango gęsta
ruduo žvakėj galvą panėręs
jau seniai neužuodžiu tavo gėlių