Išeiname... Sudie, Tėvyne!
Bet ne todėl, kad negera.
Išeiname ne pirmą kartą,
Palikdami liūdėt tave.
Nesakome, kad nesugrįšim,
Kad tu mums pamotė esi.
Bet vis tik Vilnius – ne Paryžius,
O ir namučiai vargani.
Gyventi, Motin, reikia žmogui.
Gyvena jis, kur jam geriau.
Mes ir Amerikoj, Europoj
Ir net Australijoje jau.
Išeiname. Sudie, tėvyne...
Būk laimingesnė, nei esi.
Ir mums nelengva, kai krūtinėn
Dejuoja ašara skaudi.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2006-04-23 23:22:08
neikite...:)
kūrinys toks išjaustas, bet kažkaip man nelabai patiko. gal norisi daugiau poezijos o ne deklaravimo.
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2006-04-23 15:47:49
Trečio posmo pabaiga kažkaip nesilipdo.
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2006-04-23 14:36:35
Aktuali nūdienos tema... Nors man,1941 m. birželio 14 d. tremtiniui, neatrodo tokia skaudi: žmonės patys pasirenka emigraciją, niekas jų gyvuliniuose vagonuose netremia. Tikėsimės, kad jaunesni sulauks didesnio gimtojo krašto valdžios dėmesio, todėl daugelis sugrįš į Tėvynę ir ras joje jaukų kampelį senatvės džiaugsmams, nueito gyvenimo kelio apmąstymams, vaikų ir vaikaičių šventiniams priėmimams, pagaliau - savo kauleliams... ( Po Ramunės pastabų apie eiliavimo "techniką" specialiai nekalbėjau, tikėdams, kad autorius ir pats yra savikritiškas).