O pažadai, kaip paukščiai vėl į tavo lūpas grįžta.
Ruduo gal kaltas, šilumos ar artumos stoka.
Nusirengia juk medžiai,- tau pavyksta
Apgobt mane svajonių saulėta marška...
....................................................................
Iš tavo - mano veido tyliai byra laikas
Ir laikrodžiai neskambina varpais.
Šaltiniai pažadėtieji nuplauna mano kojas,
Tikriausiai ruošia į kelionę tolimą išeit...
Dar duonos kraukšlį į rankas įspraudžia,-
Prisiminimą blankų meilės tos,
Kuri plasnojo, Angelo sparnu pamojo.
Kelionėn vėl ruošiuos - tavęs labai labai ilgiuos...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2010-11-03 11:47:14
Ir pažadai, kaip paukščiai vėl į tavo lūpas grįžta./
Kelionėn vėl ruošiuos - - -
Išskleistais savo Angelo sparnais... Gražiai, iš širdies.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-11-03 00:11:33
Ilgesio kupinas, meilės sklidinas. Laumelės burtai ;)
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-11-02 21:35:08
Koks ilgesingas, išjaustas eilėraštis.... į mėgstamiausius, kad galėčiau dar ir dar paskaityti :)
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-11-02 21:26:13
Labai jau liūdnai nuskambėjo tas ruošimasis į kelionę, gal čia kaltas ruduo ir dar tebesklandanti ore vėlinių dvasia?
Anonimas
Sukurta: 2010-11-02 21:06:01
Subtilus ilgesys. Puikios metaforos.
Anonimas
Sukurta: 2010-11-02 20:57:22
kraukšlys, tarias man minkštai, kriaukšlė gal
Anonimas
Sukurta: 2010-11-02 20:08:26
Vienas žodis - puikiai :)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-11-02 19:42:05
Jausmai, einantys iš širdies gelmių, tyri ir švarūs. Kaip vaizdžiai pasakyta:... ir duonos kriaukšlį į rankas įspaudžia,- prisiminimą meilės blankų tos...Iš tavo-mano veido byra laikas ir laikrodžiai neskambina varpais...Su malonumu perskaičiau. Ačiū.
Vartotojas (-a): Madeleine
Sukurta: 2010-11-02 19:07:59
sklandus ir nuoširdus.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-11-02 18:58:25
Labai mielas.... :)