Patikrina gyvybę kraujo atmintis -
Ar neištirpusi glamonė tartum sniegas,
Bendrystės potyriai ar buvo tau šventi,
Pilnatvės džiugesį ar siela tebegieda?
Ar būsi smiltis kriauklėje delnų
Sužaižaruojanti lyg įstabiausias perlas?
Tuo dovana ir skirias nuo aukų -
Imi ją oriai, nes jautiesi vertas.
Tad jei nešioja kraujo atmintis
Šventų jausmų jai įteiktą karūną,
Sunki nėra jai bet kokia lemtis
Ir jai Būtis tarsi palaima būna.
Ramus žinojimas apninka - kam esi,
Tvirtai žinai, ką privalai daryti,
Nes bet kuri juoda gūdi naktis
Nebeužtemdo būsimojo ryto.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-11-02 23:21:17
Iš tiesų labai jausmingai.
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-11-02 21:29:13
Labai patiko :) visas eilėraštis išgyventas, su tikrais jausmais..... nuostabu :)
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2010-11-02 18:13:13
pritariu,ir man labai patiko
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-11-02 17:46:07
Labai, labai...Tiek tikrumo ir patirties, tiek įtaigaus kalbėjimo ir savo vertės pajautimo.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2010-11-02 16:34:46
Tenka užaugti dar iki tokio Pilnatvės džiugesio..., kai Ramus žinojimas apninka - kam esi...
Tai nesugalvosi, tik nuostabiai brandi siela gali taip gražiai išmintingai iškalbėti su kiekviena eilute ir
nukreipti pilnatvės džiugesio, tikrosios šviesos, prasmės Būties link...
Labai patiko man taip pat. Ačiū.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-11-02 15:55:15
man patiko...jau pati pradžia užkabino :)...piimsiu
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2010-11-02 15:46:55
nuostabiai :)
toks pozityvumas, kurio jau seniai laukiu :)