Patikrina gyvybę kraujo atmintis -
Ar neištirpusi glamonė tartum sniegas,
Bendrystės potyriai ar buvo tau šventi,
Pilnatvės džiugesį ar siela tebegieda?

Ar būsi smiltis kriauklėje delnų
Sužaižaruojanti lyg įstabiausias perlas?
Tuo dovana ir skirias nuo aukų -
Imi ją oriai, nes jautiesi vertas.

Tad jei nešioja kraujo atmintis
Šventų jausmų jai įteiktą karūną,
Sunki nėra jai bet kokia lemtis
Ir jai Būtis tarsi palaima būna.

Ramus žinojimas apninka - kam esi,
Tvirtai žinai, ką privalai daryti,
Nes bet kuri juoda gūdi naktis
Nebeužtemdo būsimojo ryto.