vėsiais ir kaulėtais katarsio pirštais
šalna nusiskina gudobeles ir putinus
smėlynuose užgęsta smilgos
sumaišiusios kas galima ir būtina
tik troškuliu galiu tave nugirdyti
kol akyse paliks po kiaurą dykumą
tik šnabždesiu gali mane nutildyti
bet gryno oro plaučiuose neliko
baltom ir dūlančiom pelkynų lūpom
laši į samanas į vaivorus piniesi
tyli istorija ko neturėjo būti
išsklaido šypsenas į pelenus ir vėsą
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2010-11-03 13:35:08
Sodriai, su švelnumo persipynimais.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-11-02 23:13:32
Kaip visuomet originalus. Patiko ta tyli istorija apie miegančias kamanes ;)
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-11-02 21:22:27
Antras posmas labai patiko, sužavėjo..... :)
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-11-02 21:04:28
Labai savitas, mielas kalbėjimas... Labiausiai patikusios eilutės...
tik troškuliu galiu tave nugirdyti
- - -
tik šnabždesiu gali mane nutildyti.... :)
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2010-11-02 18:16:35
Lyg į sonetą panašu...gražiai čia
Anonimas
Sukurta: 2010-11-02 17:58:55
11! :D
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-11-02 17:33:42
kaip visuomet- įdomiai, su prigesintom mintim ir jausmais.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2010-11-02 15:55:11
Labai ažūriniais raštais išpintos mintys, tačiau įspūdis - kaip visada - sodrus.Buvo miela ne skaityti, bet jausti.