kamanės miega
vėsiais ir kaulėtais katarsio pirštais
šalna nusiskina gudobeles ir putinus
smėlynuose užgęsta smilgos
sumaišiusios kas galima ir būtina
tik troškuliu galiu tave nugirdyti
kol akyse paliks po kiaurą dykumą
tik šnabždesiu gali mane nutildyti
bet gryno oro plaučiuose neliko
baltom ir dūlančiom pelkynų lūpom
laši į samanas į vaivorus piniesi
tyli istorija ko neturėjo būti
išsklaido šypsenas į pelenus ir vėsą