kamanės miega

vėsiais ir kaulėtais katarsio pirštais
šalna nusiskina gudobeles ir putinus
smėlynuose užgęsta smilgos
sumaišiusios kas galima ir būtina

tik troškuliu galiu tave nugirdyti
kol akyse paliks po kiaurą dykumą
tik šnabždesiu gali mane nutildyti
bet gryno oro plaučiuose neliko

baltom ir dūlančiom pelkynų lūpom
laši į samanas į vaivorus piniesi

tyli istorija ko neturėjo būti
išsklaido šypsenas į pelenus ir vėsą
anamcara