Kaip nepaklysti erdvėje
Ir nepaspringt sausu laiku,
Kai krebžda pelės širdyje,
O nuo savęs seniai nyku.
Ištvert vienatvės nepavyks,
Šviesa į žvakę įsilieja,
Į tolį gervės skris ir klyks,
Balsus jų sugrąžins tik vėjas.
Nereikia žodžių ištartų,
Kurie istorija patapo
Prie nepasiekiamų krantų
Ant kažkieno apleisto kapo.
Žydės svajonės mėlynai,
Bet jų jau niekas nepalaistys,
Nenukeliausi tu tenai,
Širdies žaizdas tik laikas glaistys.
Prie nepasiekiamų krantų,
Sustingsta žodžiai širdyje.
Nebūsim niekada kartu -
Paklydom amžiams erdvėje.
Liepa
2010-11-02 09:35:33
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-11-02 22:51:37
Visata bekraštė. Bet gal pasiseks? ;)
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-11-02 18:51:31
Jautrus ir ilgesingas...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-11-02 16:00:43
Geras.Tiesiog įstrigo paskutinis stulpelis:...prie nepasiekiamų krantų, sustingsta žodžiai širdyje.Nebūsim niekada kartu- paklydom amžiams erdvėje.
Anonimas
Sukurta: 2010-11-02 15:51:11
Nenukeliausi tu tenai, / Širdies žaizdas tik laikas glaistys... Taip, glaistys, bet nenuramins. Ilgesingai gražios mintys.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-11-02 13:29:46
Kartais paklydimas uždega naujiems ieškojimams, ir lig šiol uždarytos durys atsiveria. Jūsų gražūs pamąstymai skatina veržtis ,,prie nepasiekiamų krantų", nesvarbu, kad kam nors ir nepasisekė.
Vartotojas (-a): Algimantas
Sukurta: 2010-11-02 11:15:37
Paklydus reikia tikėti ir ieškoti išeities.
Liūdnumas baigsis ir durys atsivers...
O kūrinys labai patiko...Pasiimu...