Kaip nepaklysti erdvėje
Ir nepaspringt sausu laiku,
Kai krebžda pelės širdyje,
O nuo savęs seniai nyku.
Ištvert vienatvės nepavyks,
Šviesa į žvakę įsilieja,
Į tolį gervės skris ir klyks,
Balsus jų sugrąžins tik vėjas.

Nereikia žodžių ištartų,
Kurie istorija patapo
Prie nepasiekiamų krantų
Ant kažkieno apleisto kapo.
Žydės svajonės mėlynai,
Bet jų jau niekas nepalaistys,
Nenukeliausi tu tenai,
Širdies žaizdas tik laikas glaistys.

Prie nepasiekiamų krantų,
Sustingsta žodžiai širdyje.
Nebūsim niekada kartu -
Paklydom amžiams erdvėje.