Tavo lūpos skleidžias nakty.
Kaip norėčiau jomis aš mylėti.
Lyg drugiai tamsoje artimi.
Ir lengvi. Juk sparnais pakylėti.
Tavo rankose medžių galia -
Noriu laimę jomis apkabinti.
Teka rytas ir sirpsta aušra,
Mums į širdį sudėdama viltį.
Mes abu tarsi pievų lietus.
Žvilgsniais žydi lapkričio dienos.
Vaivos laiptais lig pat debesų
Dovanosim jausmus mėnesienai.
Gaiva
2010-11-01 09:12:49
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-11-01 22:12:23
Kalbėjimas jausmais, širdimi, lengvai nupieštas, plazdenantis.Tik jausmus dovanokit vienas kitam, mėnesienai to tikrai nereikia.
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-11-01 21:21:58
Šiltai, svajingai, labai patiko..... :)
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-11-01 15:49:09
prastokas
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-11-01 15:01:45
Gražus, pakylėtas jausmas. Turėtų būti ,,lig pat debesų".
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-11-01 10:58:23
...taip...kai svajoji mėnesienoj, norisi pasidalinti...