Tavo lūpos skleidžias nakty.
Kaip norėčiau jomis aš mylėti.
Lyg drugiai tamsoje artimi.
Ir lengvi. Juk sparnais pakylėti.

Tavo rankose medžių galia -
Noriu laimę jomis apkabinti.
Teka rytas ir sirpsta aušra,
Mums į širdį sudėdama viltį.

Mes abu tarsi pievų lietus.
Žvilgsniais žydi lapkričio dienos.
Vaivos laiptais lig pat debesų
Dovanosim jausmus mėnesienai.