Santrauka:
Visgi nusprendžiau iki galo publikuoti savo sonetų vainiką, nors kiek anksčiau buvau tvirtai nusprendusi daugiau tokių "nykių kūrinėlių"(kaip kai kurie nusprendė) nebespausdinti.Bet darbą reikia užbaigti iki galo.
14.
Neklauski jos:“ kodėl, kodėl,
Širdie, nurimti negali?“
Ir ilgesys kankina vėl,
Ir širdyje žaizda gili...
Lyg tas vaiduoklis neramus
plevena mintys ir jausmai.
Greit keisis lapkričio dangus
Ir dings ruduo šis amžinai.
O mano kelias eis tolyn,
Vingiuos ar suks aplink ratus...
Ir vakaras keliaus naktin,
ir saulė pamažu užsnūs...
Toks šaltas rudenio dangus.
Tik vėjas, vėjas ir lietus...
spika
2010-10-31 00:37:07
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-10-31 12:51:26
Akivaizdžiai klasiška. Gal ir gerai - šiuolaikinis sonetas jau išsikvėpęs. O toks klasiškumas kvepia jaukuma :)
Vartotojas (-a): PelėdaitėS
Sukurta: 2010-10-31 10:06:30
Taip ir liejasi beskaitant, o sugebėti rimuoti skirtingas kalbos dali - didelis privalumas.
Vartotojas (-a): Himmel
Sukurta: 2010-10-31 00:56:46
Išjausta. O tai yra puiku.