14.
Neklauski jos:“ kodėl, kodėl,
Širdie, nurimti negali?“
Ir ilgesys kankina vėl,
Ir širdyje žaizda gili...

Lyg tas vaiduoklis neramus
plevena mintys ir jausmai.
Greit keisis lapkričio dangus
Ir dings ruduo šis amžinai.

O mano kelias eis tolyn,
Vingiuos ar suks aplink ratus...
Ir vakaras keliaus naktin,
ir saulė pamažu užsnūs...

Toks šaltas rudenio dangus.
Tik vėjas, vėjas ir lietus...