Ir niekas nelaukia kol sustiprėsi pakilsi
po pirmojo antrojo n-tojo kirčio
šąlantis grumstas prašosi rankų
subyrėti prieš tai sušilti
nežinia ir žinia abi liūdnos
siūlų kamuoliui lizdą lipdai
aitvarui - paukščiui kas vakarą
numezgi sparną derini raštus
Vieną popietę arba ankstų
gaudžiantį rytą
smulkūs rūpesčiai susės
ant suolelio prie lauko durų
su kate pasilabins su juodosios šešėliu
kuprotų mažyčių džiaugsmų karavanas
iškilmingai pakils rūsio laiptais
būk pasveikinta moterie
tu grįžai pradėsim gyventi nuo vakar
Vynas
2010-10-30 20:11:48
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2010-11-21 12:54:54
Labai vaizdingas pakilimas - būk pasveikinta moterie...
Vartotojas (-a): Madeleine
Sukurta: 2010-11-03 12:26:48
pabaiga labai stipri, praktiškai užkabina paskaityti dar kartelį nuo pradžių.
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2010-10-30 21:33:06
būk pasveikinta moterie
tu grįžai pradėsim gyventi nuo vakar
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-10-30 20:42:19
ak moterie, numarina tave smulkūs rūpesčiai...grįžai.... pradėsim gyventi
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2010-10-30 20:19:06
čia jau ne jausmai ,o rimta poezija - šaunu :)