Ir niekas nelaukia kol sustiprėsi pakilsi
po pirmojo antrojo n-tojo kirčio
šąlantis grumstas prašosi rankų
subyrėti prieš tai sušilti
nežinia ir žinia abi liūdnos
siūlų kamuoliui lizdą lipdai
aitvarui - paukščiui kas vakarą
numezgi sparną derini raštus
     Vieną popietę  arba ankstų
gaudžiantį rytą
smulkūs rūpesčiai susės
ant suolelio prie lauko durų
su kate pasilabins su juodosios šešėliu
kuprotų mažyčių džiaugsmų karavanas
iškilmingai pakils rūsio laiptais
būk pasveikinta moterie
tu grįžai pradėsim gyventi nuo vakar