Vakaras... Tyla...
Virš tavo vingio motina
su nėriniu rankoje.
Narplioja pūkinę skarą
didžiausiomis kilpomis,
kad apgaubtų tavo vingyje
pasislėpusį pušyną.
Supasi, sklando virš klonio
atitrūkusios pūkų burbuolės.
Regi, kaip vakaro tyloj
į tavo veidrodį įplaukia, -
gražuolis bernužis.
Išdidžiai šuoliuodamas šaltas gūsis
nuplėšia paskutinį medžių rūbą.
Lieka nuogos, laibutės, išdidžios šakos.
Tylą sudrumsčia varpas -
Nuogų medžių miestas susikaupia maldai..
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-10-31 10:34:46
Ypatinga toji vakaro tyla. Patiko.
Anonimas
Sukurta: 2010-10-30 20:06:20
Pabaigoje esantis dutaškis - daugtaškis ar taškas?
Tekstas tarsi nori ištrūkti iš asmeninės plotmės, kontekstualiai kalbėtis su kitais, bet jam dar neleidžiama dėl raiškos nepaslankumo.
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2010-10-30 13:00:16
Vėlinių vakaras... Tarsi girdėčiau tuos varpus. Labai patiko.