Santrauka:
Bandau taikyti į temą.
Susispaudžia vakarai bežadžiai
Apkabinti angelų sparnų –
Virš uždususių tylių sapnų
Rimtį saugo juodo miško medžiai.
Susilieję upių siluetai
Nuneša išmėtytas žvaigždes.
Ir tikrai daugiau nebesitęs,
Kas kadaise tęsėsi iš lėto.
Pamažu nulenkęs sunkią svirtį
Aidas skęsta šulinio dugne.
Tai, ką vakar vardijom sėkme,
Su vašku tirpina tuščią viltį.
Ir diena neatneša rytojaus –
Bręs laukimas amžinu miegu.
Nebėra nei ponų, nei vergų –
Tik eilė prie vartų Dievo rojaus...
....................................................
Susispaudžia vakarai bežadžiai
Apkabinti angelų sparnų...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2010-11-02 13:00:57
Gražus liūdnas darbas.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-11-02 00:25:13
... dargi gaubiamuoju rimavimu, o tai ne taip paprasta. Šaunu. :)
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2010-10-30 19:31:46
šitas man ypatingas. Tikrai geas darbas. Ovacijų vertas.
Vartotojas (-a): PelėdaitėS
Sukurta: 2010-10-30 14:37:10
Subtiiai apie rimtį ir tuščią viltį.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-10-30 12:51:15
Gerai parinktų metaforų, personifikacijų pagalba puikiai paslėptas nelaukiamos pabaigos šaltis. Giliame šulinyje paskęsta visa tai, kas vakar buvo brangiausia. Atsiranda nauji vetybių svertai. Gilus miegas tarsi įvertina mūsų gyvenimo kokybę. Grobuonys ramiu, giliu miegu nepasižymi. Net apie mirtį buvo miela skaityti. Ačiū.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-10-30 04:21:23
Beprotybe, bet juk tai mirtis :(
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-10-30 00:48:59
...Ir diena neatneša rytojaus – bręs laukimas amžinu miegu...Susispaudžia vakarai bežadžiai apkabinti angelo sparnų...Gražiai pasakyta. Bet man geriau rytojus ir vėjuota bei lietinga diena, Vis tiek sulauksiu saulės.
Vartotojas (-a): Beprotybė
Sukurta: 2010-10-30 00:35:55
Meldžiu ir man tokio miego gabalėlį ir dienos neatnešančios rytojaus. :')