egoistė
nesilenkiu Jums
išdidumas tai fikcija
alsuodamas siaubą
pirštus susiranda
manęs nebebus
sienoj laikrodis inkščia
laižydamas
rytmetį paliktą randą
išblės danguje
nubaidyti šikšnosparniai
ir musmirės kris
nesupratę kuo kliuvo
yra dabartis
vienišumais vienoda
už jos - tuštuma
sugalvota budrumo
skalikais išlos
mano kuždesį dangūs
kol juodvarniai
kris meteorais į mintį
nesilenkiu Jums
nors beprotiškai skauda
galandant nagus
į sušalusią klintį
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-10-29 22:57:25
truputį mistiškai, spalvotais vaizdiniais perteikiama vidinė būsena.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-10-29 22:26:51
Labai sodrūs vaizdiniai. Puiku, kitaip pas anamcarą nebūna.
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2010-10-29 21:20:48
Man klintis skamba dar išraiškingiau.
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2010-10-29 21:16:27
puikiai, nors pabaiga susiskaitė:
galandant nagus
į sušalusį ledą
:)
Anonimas
Sukurta: 2010-10-29 20:39:31
Orumas ir savisauga nuo menkumo ir abuojumo. Puikios metaforos. Patiko.
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2010-10-29 18:41:49
prasmės trapumas ir raiškūs išgyvenimo vaizdai leidžia betarpiškai stebėti vyksmą nei kiek jo nenuskurdinant, išliekant gyvai tėkmei.
Anonimas
Sukurta: 2010-10-29 18:32:29
Ką čia supaisysi, tiek daug "egoistinių" jausmų. Egoizmas gėris.
*
išblės danguje
nubaidyti šikšnosparniai
ir musmirės kris
nesupratę kuo kliuvo
skalikais išlos
mano kuždesį dangūs
kol juodvarniai
kris meteorais į mintį