nesilenkiu Jums
išdidumas tai fikcija
alsuodamas siaubą
pirštus susiranda
manęs nebebus
sienoj laikrodis inkščia
laižydamas
rytmetį paliktą randą
išblės danguje
nubaidyti šikšnosparniai
ir musmirės kris
nesupratę kuo kliuvo
yra dabartis
vienišumais vienoda
už jos - tuštuma
sugalvota budrumo
skalikais išlos
mano kuždesį dangūs
kol juodvarniai
kris meteorais į mintį
nesilenkiu Jums
nors beprotiškai skauda
galandant nagus
į sušalusią klintį