pakartojai naktis, puokštes, nemigą ir sugrįžimą,
mažą, jaukų balkoną ir trūkčiojančias žinutes,
net eilėraščiai vis pakartojami – šįryt nurimo,
tik beliko balsu surimuoti, kad nėr čia tavęs.
tu tarytum tyla, su kuria blyškią naktį šnekuosi,
vis kartodama lūpom neliečiamus rūko žodžius.
jeigu jau išėjai, tai išeik ir negrįžki, kai guosius,
kai ieškosiu ir kviesiuos tave į ledinius namus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-10-29 22:54:17
Puikiai perduota nuotaika, visas eilėraštis persunktas išgyvenimais ir jausmais.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-10-29 22:25:10
Pritariu Lūpdažiui. Ir iš kur tiek jausmų semiat?
Vartotojas (-a): lūpdažis
Sukurta: 2010-10-29 20:55:59
Ir kas sakė, kad meilės tema jau išsemta...
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2010-10-29 18:20:47
išgyventas jausmas betarpiškai prabyla į sąmonę. Trapus pojūtiniai vaizdai atskleidžia psichologinę būseną.
Anonimas
Sukurta: 2010-10-29 18:03:44
Nuostabus!