pakartojai naktis, puokštes, nemigą ir sugrįžimą,
mažą, jaukų balkoną ir trūkčiojančias žinutes,
net eilėraščiai vis pakartojami – šįryt nurimo,
tik beliko balsu surimuoti, kad nėr čia tavęs.
tu tarytum tyla, su kuria blyškią naktį šnekuosi,
vis kartodama lūpom neliečiamus rūko žodžius.
jeigu jau išėjai, tai išeik ir negrįžki, kai guosius,
kai ieškosiu ir kviesiuos tave į ledinius namus.