Santrauka:
Paskutinės mintys iškeliaujant.
... susikroviau tikėjimą į lagaminus...
Tad šitaip skamba dainos žodžiai, tad taip skamba ir mano paskutinė daina.
Iškeliauju toli.
Aš nesutverta šiam pasauliui, kur užtenka žengti žingsnį ir įklimpsi į tikrą mėšlą. Aš pavargau kovoti už laimę.
Aš visą save atidaviau svajonėms. Visą savo gyvastį aukojau Tau.
Mainais gavau kartų papeikimą, kad pati kalta.
Aišku, juk niekas neverčia plėšytis dėl mylimo žmogaus.
Niekas neįpareigoja laukti vilties.
Bet juk ir niekas nedraudžia, tiesa?
Paskutiniu metu lioviausi galvoti apie tą šviesią ateitį, apie norus, kurie išsipildo, tik tada, kai labai jais tiki.
Nusileidau ant žemės.
Dovanojai sparnus, bet atėmei norą skraidyti.
Prašiau nedaug, tik teisės tave mylėti...
Nereikalauju dėmesio, reikalauju pagarbos.
Aš iškeliauju toli.
Aš iškeliauju su sunkiais lagaminais.
Netikiu žmonių nuoširdumu.
Mano tikėjimas lagaminuose.
Iškeliauju tik su lašeliu savigarbos ir dideliu maišu kasdienybės.
Ten bus geriau.
Juk iš ten dar niekas negrįžo.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-10-29 22:50:12
O iš kur žinai, kad ten bus geriau? Juk iš ten niekas nesugrįžo, niekas nieko nepasakojo..Gal ten dar blogiau?Mano patarimas- amerikiečiai planuoja keltis į Marsą, kelionė bus tik į vieną pusę, gal geriau su jais? Tikrai bus įdomu- baugu, sunku ir būsit tik keturiese, beveik vienatvė, niekas neknis proto.
Vartotojas (-a): lūpdažis
Sukurta: 2010-10-29 21:01:08
Man nepatiko... gal tik pasirodė... bet minčių vagystė- toks pat nusikaltimas.
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2010-10-29 18:00:57
Didelis jausmų potencialas, labai daug nevilties ir skausmo. Likimą galimą pakeisti, pakeičiant save.Tai sunku, bet dažnai - tai vienintelis kovos būdas. Pakutinė eilutė - baugina.