aš turiu savo vietą

,,gal pinigėlių ant talonėlio?\"
prašo moteris toje pačioje gatvėj
kokį pusmetį vos tik einu pro ją
jau neinu jau prabėgu nes išdidi-
prisibijau ilgai nerandančių vietos.
o aš vietą turiu ir dėžėmis kėdėmis
vis storinu sieną užkamšau purvu-
nesibaigiantis išteklius mano dvasios
o kai išdžiūva, patikėkit, puikus molis
nepraleidžiantis beveik jokio garso.

tik tam tikrom valandom
kai gaudžia bažnyčios varpai
man šitaip skauda ir ausis ir
kažką ten giliau

vis apima didelė baimė
kad nerasiu kelio iš vietos
statytos ilgiau nei gyventa tad tyliai
kad svetimi nenugirstų šnabždu:
Dievuli, gal pinigėlių ant talonėlio..?
Dievuli, gal pinigėlių ant talonėlio..?
Dievuli...
Urtė

2010-10-28 20:35:30

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Urtė

Sukurta: 2010-10-28 23:18:18

reiks gal tada palikti plyšelių tarp tų dėžių ir kėdžių.dėkuj

Vartotojas (-a): Beprotybė

Sukurta: 2010-10-28 23:08:30

Taip turite savo vietą. Likite ir kurkite toliau. Šaunus.

Vartotojas (-a): Urtė

Sukurta: 2010-10-28 22:36:42

ačiū kad įkėlėte koją: )

Vartotojas (-a): Liepa

Sukurta: 2010-10-28 22:28:05

Mintis labai gili ir prasminga.

Vartotojas (-a): Žiogas

Sukurta: 2010-10-28 22:03:26

vertas.

Vartotojas (-a): Urtė

Sukurta: 2010-10-28 20:57:38

neranda neranda. ir poezija ir žmogus. o gal čia tas pats.tad ir smagu gyventi

Vartotojas (-a): Urtė

Sukurta: 2010-10-28 20:52:51

malonu kad patiko ir nemalonu kad suprantame tą proporcingumą.bet jei žemė formavosi ilgiau nei žmogus joje gyvena- tai gal čia yra kažkokia schema dėl ko viskas iki galo nesugriūna? hm:)