Santrauka:
Vasarą prisiminus...
Tamsią naktį šalia gojaus
Žolėje tarsi žaibuoja.
Gal žvaigždučių ten prikrito?
Spindulėliai laukia ryto?
Kaimietukui juoką kelia.
Jonvabalių tai pievelė.
Sunku draugą rast sutemus:
Kas ant medžių, kas ant žemės,
Tai gamtos ranka dosnioji
Švieseles jiems dovanojo.
Nebaisus net piktas priešas,
Kas gi suėst ugnį gviešis?
Dega Joninių liepsnelės
Juda kilimėlis žalias.
Pamiškė pulsuoja, žiba.
Gražiu oru čia linksmybės.
Išmintį ir įvairovę
Lemtis tūkstantmečius krovė.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-11-10 22:22:04
miela, kad taip apie jonvabalius...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-10-28 22:57:10
Gražu. Vaikams visuomet gražu. Ypač tokios eilės.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-10-28 22:24:29
Gražiai sueiliuotas. Manau, Spilgute, kad kuriant vaikams drąsiai galima naudoti ir retesnius žodžius, juk tam jie ir turi mus, kad paaiškintumėm, ką tas ar kitas žodis reiškia, o vaiko žodynas tokiu būdu plečiasi.
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2010-10-28 19:34:48
pritariu visiems komentarams
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-10-28 18:41:06
Geras, vaikams bus įdomu .
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-10-28 18:28:38
Puikus eiliukas vaikams...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-10-28 15:25:12
Tamsią naktį šalia gojaus
Žolėje tarsi žaibuoja.
Gal žvaigždučių ten prikrito?
Spindulėliai laukia ryto?
...labai vaizdingai, kaip žvaigždutės būtų prikritę...taip ir matau jonvabalių pievelę...kūrinys ne tik vaikams...puiku...