Jonvabaliai

Tamsią naktį šalia gojaus
Žolėje tarsi žaibuoja.
Gal žvaigždučių ten prikrito?
Spindulėliai laukia ryto?
Kaimietukui juoką kelia.
Jonvabalių tai pievelė.

Sunku draugą rast sutemus:
Kas ant medžių, kas ant žemės,
Tai gamtos ranka dosnioji
Švieseles jiems dovanojo.
Nebaisus net piktas priešas,
Kas gi suėst ugnį gviešis?

Dega Joninių liepsnelės
Juda kilimėlis žalias.
Pamiškė pulsuoja, žiba.
Gražiu oru čia linksmybės.
Išmintį ir įvairovę
Lemtis tūkstantmečius krovė.
PelėdaitėS