Aš nupiešiu tau sapną - šiltą ir drungną,
Kai užmigs pavargęs lietus.
Tik pažvelk į pasaulį pro dangų,
Ir naktis nuo šviesos atsibus.
Tavo pievos seniai jau nežydi,
Ir paklydo svajonės laike.
Išdalinęs žiedams savo širdį,
Tu spalvas išbarstei tamsoje.
Dėl tavęs paukščio giesmę prikelsiu
Ir nupiešiu viltį geltoną.
Gal paklydęs į langą pabelsi...
Taip norėčiau grąžint tau svajonę.
Gaiva
2010-10-28 08:38:08
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2010-10-28 22:11:55
Nenaudėlis, tiek daug išbarstęs tamsoje...
Kokia Tu geraširdiška, tikra Gaiva :))
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-10-28 20:49:17
Ypač jautrus. Gaila, retai spanuoju - sunkiai užmiegu, bet kai užmiegu, tai juodai :(
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-10-28 18:04:26
Patiko ir man :)
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-10-28 16:29:45
Man patiko, labai.
Anonimas
Sukurta: 2010-10-28 13:24:01
Švelniai, lyriškai...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-10-28 12:23:43
... norėčiau grąžint tau svajonę.
Šauniai pasakyta. :)
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2010-10-28 12:04:10
:)
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2010-10-28 09:48:43
Tik pažvelk į pasaulį pro dangų,
Ir naktis nuo šviesos atsibus. Tai ypač sužavėjo.
Lengvas polėkis ir persišviečiantis minčių skaidrumas Jūsų lyrikoje.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-10-28 09:26:24
Geri norai, prikelkit ...paukščio giesmę...ir viskas pasikeis. Vėl sužydės pievos ir sugrįš pasiklydusios laike svajonės ir spalvos. Labai jautrus kalbėjimas.