Aš nupiešiu tau sapną - šiltą ir drungną,
Kai užmigs pavargęs lietus.
Tik pažvelk į pasaulį pro dangų,
Ir naktis nuo šviesos atsibus.

Tavo pievos seniai jau nežydi,
Ir paklydo svajonės laike.
Išdalinęs žiedams savo širdį,
Tu spalvas išbarstei tamsoje.

Dėl tavęs paukščio giesmę prikelsiu
Ir nupiešiu viltį geltoną.
Gal paklydęs į langą pabelsi...
Taip norėčiau grąžint tau svajonę.