Į baltą maršką susisupęs
Praskriejo vėjas, užpūtė žvakes
Ir lediniu šalčiu nutvilgė veidą.
Širdis sustojo.
Mirtinoj tyloj kaulėtos rankos,
Godžios šaltos akys
Į kūną skverbiasi, į širdį:
Gal atjautos, gal šilumos, gal kraujo?
Ir vienas tik išbalęs mėnuo girdi
Slopinamą vaitojimą raudos,
Neišsipildžiusių vilčių, svajonių...
Gija nutrūko - nieks nesikartos.
Tik gėlės, žvakės, balto smėlio sauja
Ir ašarotas šnabždesys maldos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2010-10-27 20:03:21
būtų gerai, bet eilučių išdėstymas (grafika)pavedė. pabandykit pati paskaityt garsiai, ar nekliūna?
Anonimas
Sukurta: 2010-10-27 19:19:58
tai ne vėlinės, tai mirtis. ritmas per daug intensyvus, kad atspindėtų vėlinių dvasią.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-10-27 17:43:31
Perskrodė tarsi ... labai tvirtas tikrumu ...