nebeturiu ko slėpti -
patikėjau bedievių kalbomis
apie naktinius sielų vagis kurių
taip išsigando pirštai kad sutemus
lakstydavo tapetais ir į nuoplaišas
vyniojo gabaliukus mano dvasios
nebeturiu ko slėpti -
miegojau nejausdama naktų sapnų
savęs nejutau, matyt, nenubusdavau
tik sykį kažkas į duris vis stipriau
vis skardžiau baladojo jog atvėriau
žiūriu - stovi šypsos lyg šventas kažkas
(o gal tik rytas brėško seniai matytas)
nebeturiu ko slėpti -
įsileidau Jį tokį šventą atidaviau patalą
bemiegė stebėjau ir klausiau: kas Tu esi?
tylėjo prasmegęs ramiame šypsnyje
suradęs patogiausią vietą kvėpuoti
tokiu tylėjimu kuris išguja net tamsą
ir tik neberadus oro įkvėpti
supratau kaip dirba vagys
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-10-30 12:18:47
Savivaizda - įstabiai.
Anonimas
Sukurta: 2010-10-26 18:18:08
Mieloji, įsiminkite, kad prieš ir po brūkšnio paliekame tarpus bei tarpą po kablelių ir taško.
O tekstas srautinio kalbėjimo, kiek į save nukreiptas.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-10-26 09:43:13
super...vizualiai užburiantis ...patiko labai :) ,,žiūriu-stovi šypsos lyg šventas kažkas"
Vartotojas (-a): Urtė
Sukurta: 2010-10-26 09:28:54
ačiū,Drauge:)
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2010-10-26 08:51:25
Tikrai, įtikinamai.
Paskutinį žodį rašyčiau vienaskaita.
Vartotojas (-a): Urtė
Sukurta: 2010-10-26 08:15:02
ačiū už pajautimą.buvau bepradėjusi baimintis už naktinį ,,atvirumą".taip jau būna rytais:)
Anonimas
Sukurta: 2010-10-26 08:06:29
Net oda nuėjo pagaugais...Labai stipru.
Vartotojas (-a): Urtė
Sukurta: 2010-10-26 08:03:24
ačiū kad netingėjot parašyt anekdoto, bet gal nelabai jis čia, nors turbūt pati kalda jei susiskaitė taip eilėraštis, bet tema ne ta : )
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-10-26 00:58:33
Anekdotas ta tema. Bėga zuikis ir nešasi skalbimo mašiną. Vilkas klausia „Kur gavai?“. „Ai, bėgau pro lapės olą. Ta vidun pasikvietė, nusirengė, atsigulė ant lovos ir siūlo - imk kas pas mane brangiausia. Tai ir paėmiau skalbimo mašiną.“. „Ot asilas,“ - sako vilkas, - „aš tai būčiau televizorių pasiėmęs...“.