žongliravom dviese
stebėjomės  
įsišėlę kamuoliai
tirpdė ledines drakono akis
ir kiaurai atodūsių trumpalaikėm ugnim
stebuklu leidosi į rūpesčio delnus

atsitiktiniai šio bei to praradimai
drebant alkanai žemei
neatsitiktiniai  
tiesiog virptelint rankoms
ištirpo
mes likom tvirtai įbesti

prašau, pavadink mus
-Pamesti Cirko Artistai-
svaidantys oran alkio vinis

apsitaškę jomis stovėjom laimingi
kol minia bandė mums Klounus išverst
į rimtuolišką kalbą

---tada jų šypsenos beveik tikros
---dabar gi melancholiškai Baltas Pudros Liūdesy,

maskuote ir grimu
suliek tą akliną metaforą į kamuolius
aštroką meilės netektį ir grimo melą
likvidų nuogą džiaugsmą ir varganas mintis
užkulisių roles ir jų idiliškas staigias mirtis
------
painumu kaip cirke sodriai kvepia
Pats Virtuoziškas Gyvenimas
kai bandom savastis jame ištirt ir neštis su savim...