Santrauka:
Pats baisiausias dalykas, galintis įvykti...
Aš nepakenčiu dievo, kuriuo taip tikėjau maldose -
Jis išbūrė man pragaištį magišku meilės vardu,
Ir sukūrė tave lyg sakralinę dainą paguosiant,
Kad išgirsčiau kuždėjimą smilgų, kaip žemėj jauku :
Mano Viešpatie, aš suklupau prieš Didžiulę Palaimą,
Prieš Beprotišką Žaibą – jis perskrodė mano mintis
Ir išsklaidė godas, išdarkydamas buvusį veidą,
Į mane implantavęs tave ir užskleidęs akis,
Ir užkimšęs ausis, ir atėmęs galvojimui žadą –
Visą likusį laiką įdėjęs į tavo skrynias –
Tiktai tu išėjai, kur likimas nemylinčius veda,
Nesgi dievas suklydo - juk tu nemylėjai manęs.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Beprotybė
Sukurta: 2010-10-24 22:50:16
Stebiu ir džiaugiuosi savo atspindžiu.Gyvenimiškas santykis,teksto faktūra. Žavu.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-10-24 22:42:06
Įspūdingas. Šįvakar randu saite daug gerų eilių. Ar tai pilnaties įtaka?
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2010-10-24 22:37:25
Toks atviras atvirumas, kad norisi nuleisti akis, nežiūrėti į jį - nuginkluojantį:. Išskaudėtas, išjaustas ir jautrus.
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2010-10-24 21:27:50
patiko aistra, kuria persigėręs visas kūrinys.
vis gi yra momentų, su kuriais nesutikčiau. dievas išbūrė? dar niekur neteko panašaus girdėti.
tekstas puikus, saskambis užburiantis..
o va su mintimi nesutinku :)
vis gi, lenkiuosi prieš talentą :)
juk nes kartais dievai labai jau žmogiško veido :) tie tikrai geba išbuti ir klysti :) ir nemylėti :)
turite didžiulį potencialą.
nesusitokite