Aš nepakenčiu dievo, kuriuo taip tikėjau maldose -
Jis išbūrė man pragaištį magišku meilės vardu,
Ir sukūrė  tave  lyg sakralinę dainą paguosiant,
Kad išgirsčiau kuždėjimą smilgų, kaip žemėj jauku :
Mano Viešpatie, aš suklupau prieš Didžiulę Palaimą,
Prieš Beprotišką Žaibą – jis perskrodė mano mintis
Ir išsklaidė godas, išdarkydamas buvusį veidą,
Į mane implantavęs tave ir užskleidęs akis,
Ir užkimšęs ausis, ir atėmęs galvojimui žadą –
Visą likusį laiką įdėjęs į tavo skrynias –
Tiktai tu išėjai, kur likimas nemylinčius  veda,
Nesgi dievas suklydo  - juk tu nemylėjai manęs.