Sūriai

Lukštenu iš akies tavo vyzdį,
Įdienojusį per visą gylį,
Nesuspėjo blakstiena nukristi,
Tik šlapiai pasroviui nusiyrė.

Nesuspėjo išbūti, jau grįžta,
Be skubėjimo išgeria sūriai,
O šalikelėj pamirštas Kristus
Į išeinantį vakarą žiūri.
Juozapava

2010-10-24 18:27:44

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2010-10-25 17:06:21

Kai kurie komentarai lyg mėgina tekštelėti per nagučius, siekiančius niekam asmeniškai nepriklausančio Dievo sūnaus. Suprantama, kad valkioti šventus dalykus netinka, tačiau šiame kūrinyje Kristus liko pagarbiame finaliniame akorde.

Anonimas

Sukurta: 2010-10-25 00:38:19

baikit su Kristumi, na kiek galima, jis jau ir taip ant banalumo ribos.

Vartotojas (-a): Rudenė

Sukurta: 2010-10-24 22:05:28

Visi sužavėti, o man tas vyzdžio
lukštenimas kvepia vampyrizmu.
:))

Anonimas

Sukurta: 2010-10-24 22:02:19

Patinka pirmos dvi eilutės. Dėl paskutinių dviejų būtų galima ginčytis, kalbėti, kaip tai jau pabodę, bet šįkart atrodo labai tikroviškai. Gal sentimentali aš šįvakar.

Vartotojas (-a): anamcara

Sukurta: 2010-10-24 21:32:20

vakaro diadema..
puiku, darnu, gilu ir tikra.
lenkiuosi žemai priešais jausmą.

Vartotojas (-a): Littera

Sukurta: 2010-10-24 20:49:44

Pavadinimas klaidinantis: pasirodo, čia ne tie sūriai, apie kuriuos iškart pagalvoji.
Toks atidus įsižiūrėjimas į vyzdį, todėl ir daug pamatyta.

Vartotojas (-a): Santaja

Sukurta: 2010-10-24 20:43:41

prasminga

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-10-24 19:15:35

Be komentarų. Nedaug, o kaip liuksiškai...